Media !
Librat mė tė fundit
Partnere
Te gjitha te drejtat e rezervuara © 2010
Ēfarė shkruajnė mediat
Faqja kryesore    Rreth nesh    Librat    Tė reja    Media    Kontakt    Aktivitete
1 - 2
Hyrje
Shkrimtari Fahri Balliu nderohet nė Panairin e Gjenevės me Diplomėn e Suksesit
Kontributi nė fushėn e botimeve e tė publicistikės, por edhe suksesi qė kanė njohur nė botėn frankofone dy librat e tij; “Zonja e Zezė Nexhmije Hoxha” dhe “Panteoni i Zi”, nė motivacionin e diplomės, qė u dorėzua nga presidenti i Panairit, Pierre-Marcel Favre
Argument pėr librin “Zonja e zezė Nexhmije Hoxha” e Fahri Balliut

Zonja Hoxha, „shoqe lufte dhe jete” e pėrbindėshit Enver
nga Vladimir Tismaneanu

Rrethi intim i liderve komunistė paraqet njė subjekt njėherazi historiografik, politologjik dhe psikologjik. Ashtu si universi mendor i kėtyre despotėve ka tė bėjė me psikopatologjinė. Kam parasysh posaēėrisht gratė e despotėve tė ndryshėm totalitarė, qenie tė krijuara nga njė lėndė e posaēme, tė disponuara tė tolerojnė apo tė nxisin madje dhe prirjet mė tė ulėta tė burrave tė tyre. Termi i „gjuhės sė drurit “ pėr ato si „zonja tė para “ tė nomenklaturės ishte „shoqe lufte dhe jete “. E para (pėrmendur dhe nga Ismail Kadare nė parathėnien e kėtij libri) ishte Nadezhda Konstantinovna Krupskaia, gruaja e Vladimir Iliē Ulianov, njohur nė histori si Lenini. Nuk dihet me saktėsi nė qoftė se kanė qenė tė martuar ligjėrisht. Nė njė moment tė dhėnė, diku rreth vitit 1927, i zemėruar nga disa rezerva tė shprehura nga Krupskaia nė adresėn e tij, Stalini u shpreh:....
1 - 2 - 3
Konica: Shqiptarėt, nga origjina, tek jeta seksuale

» Tiranė, 24 Qershor, 2010

ALMA MILE

Pėr vite tė tėra ato do tė flinin nė Katedralen Ortodokse shqiptare tė Shėn Gjergjit nė Boston. Njė sy i vėmendshėm femre do t'i zbulonte ato ndėr shkresash e letėrkėmbimesh... "Shqipėria: Kopshti shkėmbor i Evropės Juglindore" dhe ese tė tjera nga Faik Konica, rivijnė pėr lexuesin shqiptar, pėrmes shqipėrimit tė pėrkthyesit Ferdinand Leka, i cili ka pasur fatin ta ketė nė duar kėtė vepėr qysh nė vitet '60. I pari qė i nxori nė dritėn e botimit kėto dorėshkrime ishte Gėzim M. Panariti, sekretar i Federatės "Vatra" nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ku Konica ka shėrbyer si ambasador i Shqipėrisė gjatė viteve 1926 deri mė 1939. Nė njė hyrje qė shoqėron librin, ai bėn me dije se esetė e zgjedhura pėr t'u pėrfshirė nė kėtė botim janė shkėputur nga njė dorėshkrim mbi historinė e Shqipėrisė, ...
Stalini: Dokumente tė reja zbėrthejnė diktatorin

» Tiranė, 6 Gusht, 2010

Admirina Peēi

Mė merr malli shumė, Tatoēka - jam vetėm si njė buf plak". Kėshtu, mė 1930-ėn i shkruante Josif Stalini gruas sė tij, Nadjas, duke iu drejtuar asaj me nofkėn "e dashur". Libri i ri i Simon Sebag Montefiores, i shpallur si njė ndėr autorėt mė origjinalė dhe autoritarė tė popullarizimit historik, ėshtė njė pikė shkėputjeje me traditėn letrare mbi diktatorin sovjetik: larg klisheve dhe rregullave tė llojit, hedh njė dritė krejtėsisht origjinale mbi figurėn e Carit tė Kuq, qė rijeton pėrmes historive tė burrave dhe grave tė "oborrit" tė tij.
Panteonul Negru
Nega Totum
Mali Magjik
Kronika Anonime e Moresė
Komitaxhinjtė ose terrorizmi nė Ballkan
Komploti Kishės
Panteonul Negru
Stalini - Nė oborrin e carit tė kuq
Biografi i Stalinit premton njė libėr pėr Enver Hoxhėn

» Tiranė, 11 Gusht, 2010

Alma Mile

“Nė oborrin e Carit tė kuq, shkruar nga Simon Sebag Montefiore, njė nga biografėt mė tė njohur tė diktatorit sovjetik, Stalinit, ėshtė libri mė i fundit qė ka hedhur nė treg Shtėpia Botuese “55”. Ndonėse tė tjerė libra janė shkruar pėr tė, ky botim ka privilegjin tė jetė i pasuruar me tė dhėnat mė tė fundit mbi jetėn e diktatorit, qėmtuar nė arkivat ruse, tė sapo hapura. Kėshtu qė libri ėshtė i mbushur me fakte tė reja, tė pabotuara mė parė. Materialit tė pasur i duhet shtuar edhe kėndvėshtrimi i biografit, i cili tenton tė na njohė mė shumė me njeriun Stalin, nė marrėdhėnie me njerėzit e tjerė. Drejtoresha e Shtėpisė Botuese “55”, Alda Bardhyli, flet mbi librin...
Alda Bardhyli: Ja si i zbuluam dorėshkrimet e Eqrem bej Vlorės

» Tiranė, 6 Shtator, 2010


Tė shkruara nė vitin 1955-1956, kėto dorėshkrime mbase do tė kishin mbetur tė panjohura pėr ne. Sipas drejtoreshės sė Shtėpisė Botuese "55", Alda Bardhyli, ka qenė pasioni i pėrkthyesit tė kėsaj vepre, Afrim Koēi, ai qė ēoi drejt zbulimit dhe ardhjes nė gjuhėn shqipe tė njė prej studimeve mė tė plota dhe tė mira tė Eqrem bej Vlorės, "Ndihmesė pėr historinė e sundimit turk". Pas pėrkthimit tė "Kujtimeve (1885-1964)" tė Eqrem bej Vlorės, pėrkthyesi Koēi do tė ndjehej shumė afėr jetės dhe kontributit tė kėtij personazhi, duke hulumtuar mė tej mbi krijimtarinė e mbetur prej tij. "Ekzistencėn e kėtyre dorėshkrimeve Koēi do ta mėsonte pėr herė tė parė nga njė studiues anglez.
Interviste me perkthyesen Etleva Sakajeva

» Tiranė, 2010
Botuar ne Gazeten Nacional

1.Kush ėshtė Etleva Sakajeva ?

Jam lindur e shkolluar nė Tiranė. Pas kryerjes sė Fakultetit tė Histori - Filologjisė, tė Universitetit tė Tiranės, nė degėn Gjuhė – Letėrsi, pėr disa vjet kam punuar pedagoge nė katedrėn e Gjuhės Shqipe, nė mėsimdhėnie, pėr lėndėn e morfologjisė dhe praktikum tė gjuhės shqipe. Mė pas, erdhi njė shkėputje, qė prej vitit 1999 deri nė vitin 2007, pėr shkak tė emigrimit nė Kanada.
LEA WOLMAN:Vjen nė Tiranė princesha e Belgjikės

» Tiranė 21 NENTOR 2010
Botuar nė Gazetėn Panorama

“Ishte alkimi. Qė ditėn kur e pamė pėr herė tė parė njėri- tjetrin, na u duk sikur e dinim tė ardhmen”. Princesha Lea e Belgjikės (e veja e princit Aleksandėr I, cili u nda nga jeta njė vit mė parė), rrėfen historinė e saj tė dashurisė qė tronditi Belgjikėn, gati 10 vjet mė parė, nė barin e hotel “Rogner”, nė Tiranė. Flokėt e verdha i ka kapur me njė karficė me gurė lehtė pas dhe nė duar i shkėlqen byzylyku qė i shoqi ia dhuroi dikur. Sytė i duken tė ujtė teksa nis tė kujtojė Aleksandrin… “Kjo grua e ka dashur shumė atė”, thotė me tė qeshur Jak Gabriels, ministri i Shtetit belg.